švikštas

švìkštas sm. (4) Š, NdŽ, (2) Dglš 1. Š, NdŽ, Sl vaikų žaidimas – sustojimas į virtinę ir laikymasis už juosmens: Pridurk švìkštą! (taip žaidimo vedėjas kviečia kiekvieną stoti į virtinę ir kabintis į kitą) Š, Vb, Alz, Šmn. Pridurk švìkšto! Kp, Pnd. Švìkštas švikšt! (liepiama suktis) Kp. Švikštą veda atsargiai, iš lėto, į vieną pusę, tik staiga švikšto vadovas pasuka į kitą pusę, tada švikšto uodega išsiriečia ir atsisuka į švikšto vadovą rš(Kp). 2. NdŽ, BŽ46, Kp virtinė. ║ prk. BŽ598 uodega: ^ Laibas kaip švìkštas NdŽ. 3. Dkšt niekai, šnipštas: Dirbo dirbo, dirbo dirbo ir išejo švìkštas Slk. Iš kirvio išej[o] tik švìkštas Lp. Indė[jo] vandenin, švikšt i pasdarė švìkštas Prng. Švìkštas per jį yr – nieko Dglš. Kruvinas rublis ažkrutėt, ė praleist – tai švìkštas Dglš. Nuejai ir gavai švìkštą Ds. 4. vidurių dujos: Kad tik čia pasmaišė, tuoj ir švikštas yra! An. 5. Kos55 tokios kalėdinės apeigos (?).

◊ švìkšto gáuti būti mušamam: Nurimkit, vaikai, ba gáusit švìkšto Rm.

švìkšto paim̃ti mušti: Vaikai, nutilkit, bo švìkšto paimsiu Vad.